užversti


užversti
užver̃sti, užver̃čia (ùžverčia), ùžvertė 1. tr. pargriauti, parmesti: Ėmė muštis, tik pamačiau – Juozas jį i ùžvertė patvory Upt. Kareivis užvertė pavargėlį ir atėmė duoną ir pinigus LMD(Rz). ^ Mažas kelmelis, o užverta vežimą S.Dauk.pjaunant, laužiant pargriauti ant ko: Užver̃sti medį NdŽ. Po audros ant mūsų daržinės buvo užverstas šimtametis topolis J.Avyž.
užverstaĩ adv.: Gerus rugius pjauna ant rugių, užverstaĩ Krš.
2. tr. D.Pošk paguldyti kniūbsčią: Valtelę būt vilnys užvertusios S.Dauk. Po valgio reikia palikti šaukštus užverstus LTR(Rs).Rtr, Š, 1, , JT429 užskleisti (knygą, lapą): Užverčiù knygas K. Užver̃sti lapą, knygą NdŽ. Motina užvertė knygą ir akimis perskaitė juodas raides ant jos juodo apdaro V.Bub. Knygyno vitrinose užverstos knygos dvelkė paslaptingumu J.Ap. | refl.: Vienas lapas užsìvertė 1.sukeisti puses: Aną pusę užvertì – prosas uždėtas Jrb. 3. tr. 1, , ŽŪŽ76, Str, Dglš, Ėr, Vkš, Sd, Tl, Ms verčiant užkasti, užrausti: Anys šulnį ažùvertė LKT346(Dsn). Tą šulnį iškasė, o senąjį ažùvertė Jdp. Tas ponas tą šulnį užvertęs, užtaisęs, kad jo nė žymės nebūtų Sln. Todėlei pavydėdami jam (Izaokui), pilistimai visus šulinius, kuriuos buvo iškasę jo tėvo Abraomo tarnai, anuo metu užvertė, pripildami žeme Skv1Moz26,14–15. Ažver̃skit aną duobę KlbIII22(Lkm). Ažver̃sk duobes žemėm JT430. Kab ej[o] meleracija, tai jį (lūgelį) ùžvertė Dg. Ans gilus buvo, tas prūdas – ùžvertė Lnk. Liepė užver̃st tais balas Graž. Ana vadinos Juodupe, upele vadindavom, tai jos neùžvertė, tiktai ištiesino Jdp. Upelį ùžvertė, bet vanduo pasidarė vėl RdN. Drabužiai žemė[je] supuvo užverstì Šv. Ežias užver̃sdavo akminais Grz. Tegul viršūnės bedugnes skeveldromis užverčia, ir kraujas upių vandenis nudažo V.Myk-Put. | Ùžvertė mūs namą, iškasė duobes Pjv.užkasti (laidojant): Užver̃s žemėmi, ir visa, tiek žmogaus DrskŽ. Mirei, ùžvertė žeme, i kaip negyvenęs Krš. Ažver̃s smėliu akis visiem Klt. Aš vis manydavau, kad ji buvo užversta masinėje duobėje tų pačių metų rudenį M.Katil. 4. tr. ariant užpilti žemėmis, užarti: Rudenį ariama kuo anksčiau, kad pakaktų laiko sumineralėti užverstai velėnai ar ražienų liekanoms . Meldeikos tebevargo su mėšlais. Keistutis štai dar nebaigė užversti apkratytos dirvos A.Rūt. Kokis tę atarimas – visos bulbos ùžverstos Pv. Šešias vagas bulbų primėtėm, tik da neužùverstos liko Krs. Nu viršaus bulbes nurenka, o be Dievo meilės kiek liekta užverstų̃! Krš. Buroką vagodamas ùžvertei – i nebėra Mžš. Žirniai reikia ažver̃st žagre Slk. | Verstuvė ariant užver̃čia vagą NdŽ. 5. tr. Š, NdŽ, 1, Ar užkrauti, užristi, uždėti ant viršaus: Šieną ant viršaus rugių ùžverčiau J. Nuleisti nuo kelmo tiek tai sienojų ir juos padėti užversti ant troso arklininkui ant vežimo, darbas ne kažin koks, ir laiko lieka viskam M.Katil. Nušėrė penimius, vos vos ùžvertė anta raguičių Drsk. Neturtingasis brolis padėkojo ir, užvertęs karvę ant rogių, išsivežė namo LTsIV142. Diedas àžvertė kelmą an meškos (ps.) Grv. Ji (pamotės duktė) paėmė šakes ir ùžvertė su šakėm tą senelį ant pečiaus (ps.) Pbr. Pradėjo zurzėt, kad šalta – atanešiau kaldrą, ùžverčiau Mžš. Pridėk gerai an kojų ir vėl kaudra (kaldra) užversk Azr. | prk: Kaip paprasta apkaltinti tą, kuris arčiausia tavęs, ir tuo palengvinti savo naštą, ant kito pečių ją užvertus V.Bub. Dvidešimt penkias tūkstantes mokesnių ùžvertė, kaip nerašysys [į kolkozą]! Als. ^ Anta manę kap naštą ùžvertė tus išsiskyrėlis [žentas] – duktė be bažnyčios [gyvena] Drsk. | refl. tr., intr. Š, NdŽ, 1, , Rm, Vkš: Martynas užsiversdavo ant pečių kastuvą ir klaidžiodavo apylinkėse J.Avyž. Botagą ant pečių užsivertęs ir styrinėja po žmones, bobas Žem. Račius įsidėjo visus savo įrankius į maišą, užsivertė maišą ant pečių ir eina LTR(Rs). Tai ir žingsniuoju sau lyg par pusnyną vandens naščius užsiver̃tus Skr. Ilgai stenėjo meška, kad maišą užsivertė ant kupros ir, sulinkusi nuo naštos, nusiūbavo miško tankumynėn (ps.) L.Dovyd. Pakėlau [ligonį], in savęs užsìverčiau, perklojau, i vė guli Klt. Užsivertęs pakinktus, nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Užsìvertė ant dviračio tą mergučę i parsivežė Jrb. Jurgis siekė tą puodynę ir ant savęs užsivertė ir tą puodynę sudaužė Sln. Kad aš ateinu atsigult, tai neturiu su kuo užsiklot: jis viską užsiver̃tęs ant savę Jrb. | Pasistojęs į kilpą jis užsivertė ant žirgo . Einame. Petys į petį. Svyruodami, susidauždami galvomis, užsiversdami ant vežimų M.Katil. | prk.: Užsivertęs ant pečių sunkią tiesabylio ir bendrybos rėdytojaus naštą, Kr. Kalninis turėjo nemažai byloti ir kalbėti A1886,117.NdŽ uždėti, užmesti, užristi už ko.ko pridėti ant viršaus: Mėšlų užver̃sdavo par šakę, viskas augo Pj. Keturiasdešimt valkčių mėšlo ùžvertėm Grd. Gilie aparsu, mėšlo užver̃su, viskas eis iš proto Rdn. | refl. tr.: Sviesto kaip su plūgu užsìvertė (storai užsitepė) End.užpilti: ^ Ka pamovė, kaip šalto [v]andens vaikuo ùžvertė (įskaudino) Krš. 6. tr. NdŽ prk. priskirti, primesti, užkrauti kam kokias nors pareigas, atsakomybę: Vienai motriškai ùžvertė šešiasdešimt arų [linų] nurauti Krš. Seną daba ùžverta darbais, tupinėji tupinėji… Krš. Visą laiką buvau darbu užverstas Ašb. Vesti bylą aš pats neapsiimu, aš ir taip esu užverstas darbais A.Vien. | Tiesiog neįtikinama, kad gyvenimas užverstų tiek nelaimių ant vieno žmogaus galvos J.Avyž. | refl. tr., intr. Rmš, Srv, Ėr, Ldvn: Užsìverčia seni darbo, daugis gyvulių Drsk. Kap ateina kokios šventės, tai gaspadinės užsìverčia darbais Kpč. Vaikai su savo mokslais, o mes su savo darbais užsiver̃tę Krs. Ligija apgailestavo ankstyvą rytą atėjusi prie darbu užsivertusių vyrų L.Dovyd. Matai, mes čia taip užsivertę su tuo balium L.Dovyd. | prk.: Dabar staiga suprato, kokią baisią atsakomybę užsiverčia ant pečių, imdamasi šio žygio J.Avyž. Užsìvertė in savę skundiką Sn. ^ Vaiką užsitaisei, i vargą užsìvertei Krš.primesti, užkrauti ką padarius: Padarė mergai vaiką, ùžvertė bėdą anta kunigo Drsk. 7. intr. smarkiai užsnigti ar užlyti: Ùžvertė lytus, nėra kur liauties Šts. | tr., intr. impers. NdŽ, Vvr, Mrc: Daug sniego ùžvertė Dglš. Galia i užver̃sti lytaus šį vakarą Pln. Pri mūso užlijo, gerai ùžvertė Krš. Po kaitrų dabar vers užver̃s Krš. Ùžvertė, pasigavo bulbės Krš. 8. tr. Sdk, Pnd verčiant pakelti, uždėti, užmauti: Tau tik ùžvertei andaroką ir inkrėtei gerai – netinginiautum! Plm. Ùžvertė mantelį tam tėvuo an galvos un (ir), paėmę diržą, tik sako: – Mama, duok, mama, duok! Krp. Patalus užver̃čia ant galvos, o nuogas kojas duoda verba Nm. Baisus vėjas – užvers andaroką ant galvos Ėr. | Ešerys pastato savo aštrius dyglius, užverčia ant galvos, tas lydekas ir nieko jam nebepadaro LMD(Grz). | refl. tr., intr: Griebia už skvernų švarką ir užsiverčia jį ant galvos J.Mik. Mano teta skrandą užsiver̃tus, ka nesulytų Šk. Sijonai ilgi, platūs, padelkas pakaišys arba užsiver̃sdavo Skdv. Sijonus tus viršutinius užsiver̃sdavo, ka nesulytų, nesudulkėtų Bt. Užsìverčiau jai padurkus i mušiau Jrb. | Panõs padurkai an galvos užsiver̃sdavo, kap pasukdavai į rundą Kdl.užsmaukti: Užver̃sti kepurę ant viršugalvio NdŽ. Vyras žengė linksmai, švytruodamas lazda, išspirdamas dulkes, studento kepurę užvertęs ant pakaušio A.Vaičiul. Berniškai, ant pakaušio, užvertęs kepurę, maršalka patraukė pro dvaro sodą P.Cvir. | refl. tr.: Ateinąs žmogus, apsivilkęs su kailiniais, tolubais, apkaklę užsiver̃tęs Tl. Kerpa į ausis, – ūkininkas užsivertė kailinių apikaklę M.Katil.užlenkti, užriesti: Nemoki galąst, ašmenis ùžvertei Ėr. | refl.: Karvė visa iškelta, in nugarokaulio užsìvertė pilvas net, jau gal stips Klt. Patrauks arkliai – pilvai ant šonų užsiver̃čia Vdžg. 9. tr. LL252, Š, NdŽ, LTR(Km), LKT234(Brb), Skrb, Sv, Alv, Vkš, Vvr, Krkl uždaryti, uždengti perėjimą, angą: Kelią užverčia N. Rūpinos tikt, kaip galės atristi didžiai didelį akminį, kuriuo anga grabo užversta buvo M.Valanč. Nulūžo eglė ir ažuvertė kelią Ktk. Nu kur eis tie veršiai, jeigu kelias ùžverstas Trk. Kelias buvo labai blogas, užverstas medžiais, šakomis ir kelmais Rp. Ùžverstos dures, neseka atsidaryt Pv. Vieną palieka i ant durių užverčia didelį akmeną, kad jin neišeitų LTR(Bsg). Y[ra] tokių požeminių sklepų dar užverstų akmenimis Krt. Čiupo bernai ir inmetė šulnin, ažuvertė akmenais, kad anas nebeišlįstų LTR(Lp). Tas vaikas, kaip paaugo ir buvo jau jis drūtas, būdavo, jau mėgina vis tą akmenį verst, ką tas meškinas ant angos, būdavo, išeidamas užverčia BsPIV274. Užver̃sti vartus . Tas dvaras mūru aplink aptvertas, o ant vartų užverstas didelis akmuo BsPIV265. Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios arba ažuver̃st upės A.Baran. Ažùvertė vandenį, kad neit[ų] Ad. Kaip párvedė, tei dar stipriau užvertė anus šiekštums, kad neišeitų iš ten DS91(Rs). Kapą motinėlės užvertė šiekštelės, – neda[e]isiu A.Strazd. Avilio dugno prielakčio užverčiamoji lenta J.Krišč.uždėti, uždengti, užkrauti kuo: Tą žmogų žùvertė šiaudais Pls. Tas akmuoj àžvertė [v]andenį LzŽ. Netrukus dundėdami debesų kalnai užverčia saulę . O ir atrado seselę giliajam marių dugnely žaliais maureliais užverstą LTR(Ūd). Molas buvo užverstas smėlio J.Sav. Ji žiūrėjo, ar sniegas visai trobelės neužvers . Kalbėjo apie gilią žiemą, vėpūtiniais užverstus kelius V.Bub. Visi kaimai ir laukai buvo gilaus sniego užversti A.Vien. Kalnai ir girios, ir lokio irštva, ir voverės gūžta buvo sniegu užversti A.Vaičiul. Rytą vingiavusio kieto, suplūkto kelio dabar nė žymės: versta užversta sniegu V.Bub. | refl.: Šiandien saulė per dieną debesim užsiver̃tus . 10. tr. , NdŽ, , Užp, Prk, Prn, Rmš, Mrc, Vlkv, Vkš daug, pilną ką prikrauti, pridėti: Šiemet užver̃sit daržinę dobilais Ėr. I daug totukas šieno prišienavo, visą kluonieną ažùvertė Str. Keturias šalines ùžvertė svogūnais DrskŽ. Kluonai buvo àžversta duonos Vrnv. Ažùversta visa ūlyčia šienu, neturi kur kratyt Klt. Šiaudais žùversta visur Rod. Turguo[je] užverstà visa ko, dirba žmonys Krš. Tada krautuvės ažùverstos buvo Pnd. Būdavo kalniais, sermėgom ažùversta [pas siuvėją] Dglš. Kiek buvo turtų, sandėliai užverstì, i kur jie nuejo, nuplaukė Pg. O namie kiek jiej turi – užverstì kampai Vlk. Kirmiu ùžversta, medaus nėra Drsk. Visas vidus buvo užverstas brangių audimų ritiniais J.Balč. Ažùversta knygom, skaito daug Aln. Visa dirbtuvė užversta naujais darbais, pradėtais ir baigtais K.Bor. Sodiečiai gi irgi gausiai atsiliepė į komiteto šauksmą ir verste užvertė parodos salę savo audimais Pt. Žandarų įtaisa ir prokuratoriaus priežiūra tiesiog užversta bylomis dėl platinimo lietuviškų knygų lotyniškomis litaromis V.Kudir. Tėvai varo vaikus iš proto, piningais ùžverta Krš. Kai piningais ùžvertė, tai paėmė i tą kūdikį, i mergikę (vedė) Vdk. | Kad ùžvertė su savo pypke, negal betverties trobo[je], reik slopti žemėn Dr. Kam senas reikalingas, kampu užver̃st? Drsk. | prk.: Kiti šaukė iš nuostebio, rankomis plojo kaip vaikai ir užvertė jį klausimais . Visi nepatenkinti, nėr tvarkos – skundais ùžvertam valdžią Krš. ^ Turtu akys ažùverstos Klt. | refl.: Mes gi ažsiver̃tę, da neseniai atskėlėm, pečių tik kūrenam LKT319(Ant).refl. Užp, Skdt, Tr, Dbk, Mrc, Alv, Pv [i]daug prisikrauti, turėti, sukaupti: Užsiversì tu šiuosmet bulbėmi DrskŽ. Užsiver̃sim šiemet bulbom, jei Dievas duos Kpč. Kur prie žvyriui, ažsìvertė bulbom Klt. Obuolių ažsiver̃tę Dglš. Perniai dvi ežias pasisodinau, tai ažsìverčiau agurkais, nešiau ir nešiau parduot Slk. Mislijom uogų šiemet ažsiver̃sim, o nė pavalgyt dorai negavom Ob. Anas turi kuom šert: dobilais ažsiver̃tęs Dglš. Pavietis ažsiver̃s dobilais JT430. Anys duona ažsìvertė ČrP. Sviesto, sūrio, varškės ažsiver̃tus dabar Alks. Užsìverčiau cukrum, turiu du kilogramu (juok.) Strn. Ana valagų ažsiver̃tus Dglš. Anas visais galais (viskuo) ažsiver̃tęs Sld. Vienas gėrybom žusvertęs, kitas miršta badu Rod. Visi piningais užsiver̃tę, tik nėr ko pirkti Krš. Kaime žmonės ažsiver̃tę pinigais Ktk. Gyvena ažsiver̃tę šimtais Grv.užgriozti: Net baisu – kiemai užverstì gyvenvietėj, užbūti Adm. Virtuvėje stalas buvo užverstas puodais, indais . Visokiais pagaliais ùžversta tęnaja Pv. 11. tr. Š, NdŽ, 1 pakėlus pakreipti, atlošti, atlenkti, atmesti atgal: Adelė čiulpia gurgulėtą korį, galvą užvertusi traukia tuos kelis medaus lašelius V.Bub. Eina užver̃tęs galvą JT430. Nemokos [vaikai], eina galvas užver̃tę Krš. Tavo brolis toks aukštas, kad tu galvą užver̃tus turėjai žiūrėt PnmŽ. Tie kalnai, kad tamsta matytum: užver̃tęs galvą žiūrėk Ar. Kad anas àžvertė galvą – sto[vi] [mirtis] par galvą (ps.) LKT395(Grv). Kai paleidi [karvę], kad eina galvą užver̃tus! Jrb. Šuo lo[ja] galvą užver̃tęs Jrb. [Šventmarė] sėmėsi tas pupas sauja ir, galvą užvertusi, į gerklę kratėsi S.Čiurl. Tas įvažiavęs pagiry i miega barzdą užver̃tęs an pasostės Slv. Kada tas apgynėjas sugrįžo …, jau rado savo poną barzdą užvertusį, į dangų bežiūrintį, kur jo dūšia buvo belekianti BsPIII41. Kas inpuolė rankon, vienas neùžverčiu rankų, neapsivelku Dg. Ta karvė duoda (laksto) užver̃tus uodegą, negali išlaikyt Jrb. Krypstu krypstu i kojas ùžverčiau (parvirtau) Krš. Gandrai mojavo sparnais ir galvas užvertę ilgais snapais kaleno . ^ O mes jau nešėmės kaip briedžiai, ragus užvertę M.Katil. Guli šikines ažver̃tę Dglš. Medinis jautis, uodegą užvertęs, storu balsu siauba (bosas) LTR(Vdk). | refl. tr., intr. Š, NdŽ, 1, Kv: Išaugai didelis – užsiver̃tus reik žiūrėti Mžk. Tokie [upės] krantai – užsiver̃tęs neužmatai Vn. Gerai užsiver̃sk i pamatysi NmŽ. Kažin kas buvo, al pati juokas užsiver̃tusi Varn. Užsivertęs [Petras] žiūrėjo į aukštą, akimis metė stiebo ilgumą Žem. Gandras, užsiversdamas galvą, klekina Žem. Galva apsisuko bežiūrint užsivertus M.Katil. | Susibroliavęs Stepas su visokiais vaikiais, girtuokliais, šlaitais, ėjo mažne kas dieną užsivertęs galvą per vakaruškas arba karčemas Žem.refl. tr. Š, NdŽ, Lnkv, Sdk, Nm, Rdn į viršų pakelti (geriant): Užsìvertė uzboną ir išgėrė JT430. Stovi puodynė – užsiver̃sk i gerk [pieno] Klt. Ir aš kokį stikliuką užsiversdavau, kad būtų linksmiau, bet neįpratau A.Rūt. Senis prikliukina artipilnę [taurę] raudono tiršto skysčio, ir Saulius užsivertęs ligi dugno išmaukia V.Bub. Zelnys atsikanda sūrio, užsivertęs butelį išgeria L.Dovyd. Bet jis ir gėrė – užsivers, kukt, kukt, ir nebėr pusės J.Paukš. Kap jaunas, tai pusę litro [degtinės] užsiver̃sdavau aukštinyką ir nuleidžiu kap per leiką – ir nieko Vlkv. Didelis puodas, laižyt nėra kaip, tai anas (bernas) visą puodą užsivertė LTsIV258(Slk). 12. tr. Ser pasukti ką atgal, pakeisti kieno judėjimo kryptį: Užver̃sti bandą, karves NdŽ.refl. vykstant pakeisti kryptį, pasisukti į šalį: Užsìvertė nuog plento Vlk. Eisi eisi ir užsiversì šitep Vrn. | Kelias užsìverčia kairėn Rud.refl. nusigręžti: Niekam netikęs tas mūs šuo: pamato svetimą žmogų, užsìverčia ir eina sau Al. 13. tr. Q171, NdŽ, Sn užperėti (kiaušinį): Gera višta – visus kiaušinius užvertė Pc. Tegu da stovi po višta tie kiaušiniai, gal da užver̃s Skrb. | tr., intr. impers. LKVI372, Smn, Krok, Nmj, Kt, Grz, , Jnš, Jrb, Rs: Kiaušiniai neužverstì, neišeis [vištukai] Nmn. Trys po višta paliko neužverstì kiaušiniai Sk. Ne visi kiaušiniai užverstì Lnkv. Vienas [kiaušinis] tik buvo neùžverstas Všn. Žiūrėjau prieš saulę kiaušinį – jau ùžverstas Pnd. Neišperėti, užverstì pautai Drsk. 14. refl. BzF197, NdŽ, , Rtn, Vlkv užsispirti, užsimanyti ką padaryti: Užsìvertė – ižmūrino [būdelę] kai trobelę Drsk. Užsìverčiau – turi duot! Lp. Kad užsiver̃čia kur eit, niekap nenudrausi Gs. Kad jis jau ką užsiver̃s, tai turi tep būt Alk. 15. tr., intr. NdŽ, Grž uždirbti, užpelnyti: Užver̃sti kokį rublį J.Jabl(Žg). Su obuoliais daba daug neužver̃si Rs. | refl. N, [K], : Sunku in pinigo užsiver̃st Skdt. Maž jau ant geresnio arklio užsìvertei? Ds. 16. tr. nugalėti, sudoroti: Juodasis rudą užverčia N. Tas mažiukas gudras, tuoj aną užver̃čia Gs. ^ Verksi neverksi, vargų neužversi LTR(Srj).
◊ akė́čias užver̃sti menk.
1. gulėti išsikėtojus: Kaip čia guli daba akė́čias užver̃tus! NmŽ.
2. numirti: Užščiūsim, kai akė́čias užver̃sim Grš.
akìs užver̃sti apie nustebimą: Seni žmones žiūrom akìs užver̃tę in tokias tvarkas Drsk. ant akių̃ užsiver̃sti prisigerti: Užsìverta an akių̃ tos smarvės ir eina šlitiniu Krš.
balžíenas (bámbą) užver̃sti Ds menk. numirti: Bambą užver̃si, i viskas Jrb.
bem̃berę užver̃tus menk. nieko neveikiant (gulėti): Nemanyk, kad ligi šiol tai mes užver̃tę bem̃beres gulėjom ir nieko neveikėm Snt.
kanópas (kanópom, kantepliùs, kapkàs, karobliùs, kaũšenas, kavalšes, kepšès Vkš, klùmpes, kójas , NdŽ, , JT430; LL303, kójom, kudokùs Dl, kulnùs) [aukštỹn] užver̃sti Plv, KzR, Msn, Tr, Lp, Rd
1. pastipti, padvėsti: Du mano paršai užùvertė kójas Krs. Tokio arklių maro net seni žmonės neprisiminė. Kad bent kokia liga – nesistebėtum, o čia – sveikiausi arkliai pradėdavo kriokti ir užversdavo kojas K.Bor. Praeitą žiemą ar ne jo kumelė pirmoji kojas užvertė? V.Bub. Ir mūsų juodbėrėlis kažkaip iš karto sukežo į pavasarį ir vieną gražią dieną užvertė kanopas J.Balt. Kuinas užvertė kapkas ant kelio Pnd.
2. menk. numirti: Ko pati plėšais su tais darbais, ka užver̃si kojas, niekas ačiū nepasakys Sk. Greitai ir man reikės kójas užver̃st Ker. Prigers kokių sarvalų, ne vienas bjaurybė (girtuoklis) kójas užver̃s Krš. Užversì kójas aukštỹn, ir liks ir ragutėlės, ir ragutės (sakė gailinčiam rogučių) Žl. Biskį pastumtų, ir kójas užver̃stų Jd. Kai kójas ažversiù, telegramą paduos Slk. Laukia, ka greičiau kójas užver̃stum, pakratytum Šd. Vaikas nuog tablečių gali kojýtes užver̃st DrskŽ. Parodytau tau, kad patsai kojas greičiau užverstai, bet tik nenoriu rankų purvinti V.Krėv. Jis gėrė ir gers, kol kójom užver̃s Vrn. Toks slegiantỹs oras, gali ir sveikas užver̃st kanópas Prn. Čia žmogus gyveni, juokiesi, žiūrėk, vieną gražią dieną ir užverti kanopas, – tarškėjo dėdienė . Mesis [gerti], kol užver̃s kanópom Mrc. Gersi, kol kantepliùs užversì, bjaurybe! Drsk. Kai kavalšes užversiu, šventas Petras nepriims į dangų. Sakys: virei smalą visą amžių, tai ir eik į pragarą velniam katilo su menturiu maišyti M.Katil. Užver̃si kepšès, taip su darbais bedraskydamos Krš. Tik labai negarink [pirtyje], kad neužver̃sčiau kẽpšių Jnš. Gal dar duos Dievas, užvers tas kartuvių meistras kepšes J.Avyž. Kai senis kaũšenas užver̃s, tada karčemos vėl skambės Kltn. Klùmpes užver̃su i pasmirsu – viena gyvenu Krš. Dėdukas kulnùs aukštỹn užùvertė Antš. Kurgi tą turtą dės, užver̃s kulnùs Pnm.
lẽtenas (ližès) užver̃sti menk. numirti: Iš baimės mažne lẽtenas ùžverčiau Vkš. Mažu jau neilgu gyvęsim, mažu jau užver̃sim ližès Graž.
lū́pą užver̃sti rodyti nenorą: Aš atnešiau šalto vandenio, veršis ùžvertė lū́pą Jrb.
nósį užver̃sti Skr, Snt pasipūsti, imti didžiuotis: Praniūrino nósį užver̃tęs Tr. Eina nósę užver̃tusi i tegul einie, nešnekinsu Krš.
pė́das ant dùrų užver̃sti Skdv menk. mirti.
×ragõžių užver̃sti menk. numirti: Bet puotoj kartą [gerdamas] linksmai užvertė ragožių Š. Kai užversì ragõžių, tai tau bus visko gana .
ragùs užsiver̃sti NdŽ užsispirti.
rankàs užver̃sti
1. nieko nebedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuversiù rankàs – nieko nebus Dv.
2. LKKII222(Lz) pridaryti bėdos, apsunkinti (gyvenimą): Ùžvertei žmogu rankàs, nesveika ištekėjai DrskŽ.
×stebénkas užver̃sti
1. [i]pastipti, padvėsti: Bėrokas jau stebénkas ùžvertė Pg.
2. menk. numirti: Ir tas greit stebénkas užver̃s Pg.
stulpù užver̃sti 381 žiūrint išsproginti (akis).
šìrdį užver̃sti palenkti save: Jei mane mobilizuos, kaip Dievą myliu, aš pabėgsiu, nes negaliu užversti savo širdies Vaižg.
úodegą užver̃sti užpykti, uždūkti: Úodegą ažùvertė ir lekia [palikusi vyrą], o paskui ją šimtas lekioja Švnč.
\ versti; antversti; apversti; atversti; įversti; išversti; paišversti; nuversti; paversti; padversti; parversti; perversti; pieversti; praversti; priversti; razversti; suversti; užversti

Dictionary of the Lithuanian Language.